Rugpjūčio 11 diena REDWest LifeRP saloje prasidėjo nieko blogo nežadėdama. Visi dirbo savo nuolatinius darbus. Kas prižiūrėjo gyvulius, kas taikiai vogė cukranendres iš Gubernatoriaus nekilnojamo turto institutui priklausančios išnuomojamos rančos ir gamino cukrų alkoholio gamybai ir eksportui, kas medžiojo ar užsiiminėjo kitais savo reikalais, tačiau tai, kas įvyko tos dienos vakare, šokiravo ir sukrėtė įvykių dalyvius, o pats faktas liečia visą salos bendruomenę.
Už pasirodymą viešumoje apsirengus salos bendruomenės manymu netinkamais tavo atstovaujamam socialiniam visuomenės sluoksniui rūbais, buvo įvykdytas žiaurus linčo teismo aktas tiesiog gatvėje, visų praeivių ir socialinių (nemokamų) medicinos darbuotojų akyse.
Aš, Bill Williamson,
Viešai pareiškiu, kad šiame linčo teismo akte dalyvavau, kaip REDWest LifeRP saloje veikiančio laikraščio reporteris, o saloje veikiantiems teisėsaugos organams nepranešiau baimindamasis dėl savo asmeninio saugumo.
Mano asmenine nuomone, civilizuota bendruomenė, privalėjo sulaikytą asmenį ir surinktus galimai nusikalstamos veiklos įrodymus, pristatyti saloje veikiantiems teisėsaugos organams ir Gubernatoriaus institutui.
Apie tokią galimybę įvykio metu užsiminiau ne kartą, tačiau likusi egzekucijos dalyvių dalis nusprendė, kad tinkama bausmė už persirengimą yra pasmaugimas ir galvos sutraiškymas panaudojant galingą šaunamajį ginklą.
Užtikrinu, kad suprantu ir priimsiu visą atsakomybę už galimai netiesioginį dalyvavimą galimai neteisėtuose veiksmuose prieš asmenį.
Bill Williamson
Būtina paminėti, kad paskutiniuoju metu REDWest LifeRP saloje buvo padaugėję pranešimų apie galimai dažnai presirenginėjančių 2-3 asmenų susivienyjimą, kuris galimai apiplėšinėjo darbininkus tiesiog jų darbo vietose, tokiu būdu lobdamas kitų sąskaita ir kiršindamas praktiškai visus bendruomenės sluoksnius. Dėl šios priežasties salos bendruomenė nuolat būrėsi į mobilius savanorių būrius, siekiančius sugauti ir nubausti galimus persirengėlius.
Visi įnirtingai ir su užsidegimu ieškojo bendro galimo priešo ir šios paieškos davė „rezultatą…“ Rugpjūčio 11 dieną buvo sugautas verslininkas ir gerbiamas visuomenės narys Bartley Strong apsivilkęs rūbais, bendruomenės manymu neatitinkančiai jo atstovaujamą visuomenės sluoksnį.

Ant galvos ponas Bartley Strong buvo užsidėjęs leopardo galvos apdangalą, o rūbai linčo teismo dalyvių vertinimu atkartojo Wapiti genties aprangą.

Ilgą laiką vyko aršus ginčas. Surištas ir ant žemės numestas, periodiškai apspjaunamas ponas Bartley Strong`as nusižeminusiu balsu bandė visiems teigti, kad tokia apranga yra jo fetišas ir, kad būtent taip apsirengus jam patinka medžioti krokodilus, o susirinkusi bendruomenė, kurią sudarė indėnų, meksikiečių ir amerikiečių atstovai reikalavo, kad įtariamasis parodytų visus savo turimus rūbus.

Po ilgų derybų Bartley Strong`as buvo palydėtas į Blackwater (Aquanegro) mieste esančio salūno poilsio kambarį, kur savo turimą garderobą sutiko parodyti tik dviems, dažniausiai žmonių pasakojimuose, apiplėšimais kaltinamų visuomenės grupių atstovams – indėnui ir meksikiečiui.

Kas įvyko už uždarų durų nežinome, tačiau pokalbis ten vyko labai ilgai.
Galimai patalpoje buvo smurtaujama, nes iš poilsio kambario nuolat pasigirsdavo lūžtančių baldų garsas ir pakelti balsai.

Man labai gėda pripažinti, nes dabar visi juoksis iš manęs, tačiau aš jaučiu neapsakomą malonumą apsirengęs šiais rūbais mežiodamas krokodilus. Ten mane ir sugavote gerbiami ponai. Ir man jie visiškai neatrodo panašūs į indėnų aprangą.
Bartley Strong
Apie ką buvo kalbama kambaryje teigti sunku, tačiau vėliau Bartley Strong`as tarpduryje pasirodė su jam jau įprasta apranga ir ramiai nusileido į Blackwater salūno pirmą aukštą, ko visi kiti šurmuliuodami nusekė įkandin.

Gatvėje ponas Bartley Strong`as pasuko link asmeninių vežimų išdavimo punkto, lydimas kitų įvykio dalyvių. Visi kaip susitarę šaukė – GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA, GĖDA!

Žodis po žodžio, bandymai ieškoti argumentų, įžeidimas po įžeidimo ir tai, kas jau atrodė tuoj baigsis civilizuotai peraugo į visiškai nekontroliuojamą gaudynių mieste ir smurto akciją, kurios pasekoje Bartley Strong buvo pasmaugtas.

Susirinkusieji šiek tiek sumišo pastebėję, kad kūnas nebejuda. Buvo bandančių suteikti pirmą pagalbą, o vėliau buvo nuspręsta pristatyti kūną medicinos darbuotojams tačiau jiems atgaivinti asmens nebepavyko.

Raunami dantys, plėšiami nagai, o galų gale galingu šaunamuoju ginklu suknežinta galva. Ar tai yra šios valstijos teisingumas?
Bill Williamson
1. linčas (angl. lynching), savavališkas prievartos aktas, minios ar kelių asmenų susidorojimas (dažniausiai pakariant) su asmeniu, įtariamu įvykdžius nusikaltimą (neretai – tariamą). Vykdomas be formalaus teismo proceso. Po 1861–65 metų Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo linčas tapo (ypač pietų valstijose) tam tikra dažniausiai Kukluksklano vykdyto rasinio smurto forma (iš 1882–1951 nulinčiuotų 4730 žmonių 3657 buvo afroamerikiečiai). Iki 20 a. vidurio už linčą faktiškai nebuvo baudžiama.
2. fetišizmas, lytinis potraukis kito žmogaus daiktams, drabužiams, kūno dalims (nagams, plaukams ir kita). Fetišizmas atsiranda, kai potraukio objektas (fetišas, pavyzdžiui, nukirpta plaukų sruoga) tampa nuolatiniu ir pagrindiniu lytinio pasitenkinimo šaltiniu. Fetišizmo terminą 1887 pirmasis pavartojo prancūzų psichologas A. Binet. Manoma, fetišizmas kyla dėl sąlyginių refleksų, kai konkretus dirgiklis (fetišas) susisieja su susijaudinimu; dirgikliai gali keistis.